Pora gabalėlių muilo, sauja aromatinių ir gydomųjų žolelių, keli skridinėliai vaisių. Visa tai į puodą ir ant ugnies... Magiškas grožio ritualas ar muilo virimo sezono pradžia? Galbūt ir viena, ir kita.
Be to, dar palydėta smagios nuotaikos. „Patiems virti muilą? Negi jis deficitas?“ – stebisi dauguma. Bet, patikėkite, užteks pabandyti, kad suprastume, jog tokio muilo, kurį pasigaminsime patys, nerasime niekur.
Rankų darbo muilas gali būti skaidrus ir nepermatomas, baltas, spalvotas, šveičiamasis, drėkinamasis, kvepiantis žolelėmis ir net gydomasis.
Ir įsidėmėkite: niekas nesiūlo virti muilo iš natrio šarmo. Tai kenksminga ir netgi pavojinga, todėl geriausia naudoti vaikišką muilą, kuriame mažiausia chemijos.
Vėliau, pridėjus į jį aliejaus, žolelių, medaus, sulčių ir daržovių tyrės, patys pajusite, kaip naudinga praustis naminiu muilu. Be to, atsivers neribotos galimybės fantazijai – muilas gali būti įvairiausias.
Prireiks:
REKLAMA
* keleto gabalėlių pirktinio muilo,
* tarkos,
* emaliuoto puodo,
* formų, kuriose stings muilo masė,
* augalinio aliejaus – geriausia vynuogių kauliukų arba alyvuogių,
* skysto pagrindo – vandens, žolelių nuoviro, pieno ir pan.
Galima rinktis bet kokias formeles, tačiau labiausiai tinka silikoninės. Į jas rekomenduojama įkloti pagrindą, išteptą aliejumi, kad vėliau netektų vargti norint muiliuką iš formos iškrapštyti. Koks bus skystas pagrindas, priklauso tik nuo norų ir poreikių.
* Alergiškiems žmonėms idealiai tinka ryžių nuoviras (tereikia išvirti nedidelį kiekį ryžių vandenyje arba piene be druskos). Tokį nuovirą lengva padaryti ir su avižiniais dribsniais.
* Gaivus muilas verdamas su rūgštynėmis ir levandų aliejumi.
* Šveičiamasis – iš grietinėlės, avižinių dribsnių ir vanilino švelniam aromatui suteikti.
* Vaikams nuo diatezės puikiausiai tiks muilas iš lakišiaus nuoviro su agurkų sultimis.
* Anticeliulitinėmis savybėmis pasižymi muilas su citrinų tyre.
* Pėdoms tinka ąžuolo žievės nuoviro muilas su arbatmedžių aliejumi.
Kiekvieną kartą galima keisti ingredientus ir gauti vis kitokio kvapo, spalvos ir formos muilą. Daug lengviau eksperimentuoti, kai po ranka lysvė su gydomosiomis ir eterinių aliejų turinčiomis žolelėmis. Muilą galima papuošti gėlių žiedlapiais, o gražią spalvą suteiks maistiniai arba specialūs dažai muilui.
Ramunėlių muilas
Imame 5 gabalėlius muilo ir smulkiai juos sutarkuojame. Ant kaitvietės pastatome puodą ir įpilame į jį stiklinę ramunėlių nuoviro. Nuoviras gaminamas taip: šaukštelį džiovintų ramunėlių žiedų sumalame kavamale, užpilame stikline vandens ir paverdame.
Ramunėlių nuovirui kiek pravėsus suberiame į jį sutarkuotą muilą ir maišome, kol masė taps vientisa. Tada įpilame stiklinę alyvuogių aliejus ir viską greitai išmaišome. Galiausiai įpilame stiklinę šviežių daržovių arba vaisių sulčių (būtina žinoti, kaip daržovės ir vaisiai veikia odą ir vienas kitą).
Supylus sultis svarbiausia masės nelaikyti ant kaitros, kitaip žūva daug naudingų medžiagų. Nuimkime nuo kaitros ir viską permaišykime. Formeles būsimam muilui būkime pasiruošę iš anksto. Prieš supildami dar įlašinkime keletą lašelių mėgiamo eterinio aliejaus.
Muilas sukietėja gana greitai, tačiau jam reikia duoti laiko, kad jis „sunoktų“ – užtenka palaikyti šaldytuve dvi dienas.
Yra dar vienas puikus būdas pasigaminti ramunėlių aliejaus muilo gamybai. Ramunėlių žiedai sutrinami į miltelius ir užpilami aliejumi santykiu 1:1. Po trijų savaičių paruoštas aliejus kruopščiai išplakamas ir supilamas į indą verdant muilą.
Morkų muilas su medumi
300 g muilo sumaišome su 200 ml pieniško kisieliaus, įdedame 230 ml skirtingų aliejų – alyvuogių, kokosų, ricinos. Galiausiai įmaišome 50 ml grietinėlės, 2 šaukštelius medaus, 50 ml morkų sulčių ir tyrės, citrinos sulčių (jos ilgiau išsaugo muilą šviežią), maltų avižinių dribsnių, kad švelniai masažuotų ir šveistų kūną (kad nespėtų ištižti, juos suberkime tik prieš išpilstant į formeles). Taip pat įmaišome mėgiamų eterinių aliejų.
Niekada nenaudokite saulėgrąžų aliejaus! Jei gaminamas muilas slysta iš rankų ir yra minkštas, vadinasi, naudojome per daug vandens.
Levandų ir avižinių dribsnių muilas
Reikės: 200 g balto muilo, 0,5 stiklinės avižinių dribsnių, 50 g džiovintų levandų žiedų, kelių lašų eterinio citrinos arba tų pačių levandų aliejaus.
Levandas užpilame verdančiu vandeniu ir paverdame 5 min. Muilą stambiai sutarkuojame ir į jį supilame perkoštą levandų nuovirą. Visa tai šildome vandens vonelėje ant kaitros, kol muilas ištirps ir masė taps vientisa. Svarbu, kad nepradėtų kunkuliuoti ar svilti. Masę nuimame nuo kaitros, suberiame avižinius dribsnius, įlašiname aliejaus ir galime įberti šaukštelį sausų levandų žiedų.
Viską gerai išmaišome ir išpilstome į formeles. Kai atvės ir kiek sustigs, muilą iš formelių išimame ir dedame ant kokio nors sietelio, kad džiūtų ir iš apačios. 3–5 dienas jį džioviname ir planuojame, ką nudžiuginti savo rankų darbo muilu.
Be to, dar palydėta smagios nuotaikos. „Patiems virti muilą? Negi jis deficitas?“ – stebisi dauguma. Bet, patikėkite, užteks pabandyti, kad suprastume, jog tokio muilo, kurį pasigaminsime patys, nerasime niekur.
Rankų darbo muilas gali būti skaidrus ir nepermatomas, baltas, spalvotas, šveičiamasis, drėkinamasis, kvepiantis žolelėmis ir net gydomasis.
Ir įsidėmėkite: niekas nesiūlo virti muilo iš natrio šarmo. Tai kenksminga ir netgi pavojinga, todėl geriausia naudoti vaikišką muilą, kuriame mažiausia chemijos.
Vėliau, pridėjus į jį aliejaus, žolelių, medaus, sulčių ir daržovių tyrės, patys pajusite, kaip naudinga praustis naminiu muilu. Be to, atsivers neribotos galimybės fantazijai – muilas gali būti įvairiausias.
Prireiks:
REKLAMA
* keleto gabalėlių pirktinio muilo,
* tarkos,
* emaliuoto puodo,
* formų, kuriose stings muilo masė,
* augalinio aliejaus – geriausia vynuogių kauliukų arba alyvuogių,
* skysto pagrindo – vandens, žolelių nuoviro, pieno ir pan.
Galima rinktis bet kokias formeles, tačiau labiausiai tinka silikoninės. Į jas rekomenduojama įkloti pagrindą, išteptą aliejumi, kad vėliau netektų vargti norint muiliuką iš formos iškrapštyti. Koks bus skystas pagrindas, priklauso tik nuo norų ir poreikių.
* Alergiškiems žmonėms idealiai tinka ryžių nuoviras (tereikia išvirti nedidelį kiekį ryžių vandenyje arba piene be druskos). Tokį nuovirą lengva padaryti ir su avižiniais dribsniais.
* Gaivus muilas verdamas su rūgštynėmis ir levandų aliejumi.
* Šveičiamasis – iš grietinėlės, avižinių dribsnių ir vanilino švelniam aromatui suteikti.
* Vaikams nuo diatezės puikiausiai tiks muilas iš lakišiaus nuoviro su agurkų sultimis.
* Anticeliulitinėmis savybėmis pasižymi muilas su citrinų tyre.
* Pėdoms tinka ąžuolo žievės nuoviro muilas su arbatmedžių aliejumi.
Kiekvieną kartą galima keisti ingredientus ir gauti vis kitokio kvapo, spalvos ir formos muilą. Daug lengviau eksperimentuoti, kai po ranka lysvė su gydomosiomis ir eterinių aliejų turinčiomis žolelėmis. Muilą galima papuošti gėlių žiedlapiais, o gražią spalvą suteiks maistiniai arba specialūs dažai muilui.
Ramunėlių muilas
Imame 5 gabalėlius muilo ir smulkiai juos sutarkuojame. Ant kaitvietės pastatome puodą ir įpilame į jį stiklinę ramunėlių nuoviro. Nuoviras gaminamas taip: šaukštelį džiovintų ramunėlių žiedų sumalame kavamale, užpilame stikline vandens ir paverdame.
Ramunėlių nuovirui kiek pravėsus suberiame į jį sutarkuotą muilą ir maišome, kol masė taps vientisa. Tada įpilame stiklinę alyvuogių aliejus ir viską greitai išmaišome. Galiausiai įpilame stiklinę šviežių daržovių arba vaisių sulčių (būtina žinoti, kaip daržovės ir vaisiai veikia odą ir vienas kitą).
Supylus sultis svarbiausia masės nelaikyti ant kaitros, kitaip žūva daug naudingų medžiagų. Nuimkime nuo kaitros ir viską permaišykime. Formeles būsimam muilui būkime pasiruošę iš anksto. Prieš supildami dar įlašinkime keletą lašelių mėgiamo eterinio aliejaus.
Muilas sukietėja gana greitai, tačiau jam reikia duoti laiko, kad jis „sunoktų“ – užtenka palaikyti šaldytuve dvi dienas.
Yra dar vienas puikus būdas pasigaminti ramunėlių aliejaus muilo gamybai. Ramunėlių žiedai sutrinami į miltelius ir užpilami aliejumi santykiu 1:1. Po trijų savaičių paruoštas aliejus kruopščiai išplakamas ir supilamas į indą verdant muilą.
Morkų muilas su medumi
300 g muilo sumaišome su 200 ml pieniško kisieliaus, įdedame 230 ml skirtingų aliejų – alyvuogių, kokosų, ricinos. Galiausiai įmaišome 50 ml grietinėlės, 2 šaukštelius medaus, 50 ml morkų sulčių ir tyrės, citrinos sulčių (jos ilgiau išsaugo muilą šviežią), maltų avižinių dribsnių, kad švelniai masažuotų ir šveistų kūną (kad nespėtų ištižti, juos suberkime tik prieš išpilstant į formeles). Taip pat įmaišome mėgiamų eterinių aliejų.
Niekada nenaudokite saulėgrąžų aliejaus! Jei gaminamas muilas slysta iš rankų ir yra minkštas, vadinasi, naudojome per daug vandens.
Levandų ir avižinių dribsnių muilas
Reikės: 200 g balto muilo, 0,5 stiklinės avižinių dribsnių, 50 g džiovintų levandų žiedų, kelių lašų eterinio citrinos arba tų pačių levandų aliejaus.
Levandas užpilame verdančiu vandeniu ir paverdame 5 min. Muilą stambiai sutarkuojame ir į jį supilame perkoštą levandų nuovirą. Visa tai šildome vandens vonelėje ant kaitros, kol muilas ištirps ir masė taps vientisa. Svarbu, kad nepradėtų kunkuliuoti ar svilti. Masę nuimame nuo kaitros, suberiame avižinius dribsnius, įlašiname aliejaus ir galime įberti šaukštelį sausų levandų žiedų.
Viską gerai išmaišome ir išpilstome į formeles. Kai atvės ir kiek sustigs, muilą iš formelių išimame ir dedame ant kokio nors sietelio, kad džiūtų ir iš apačios. 3–5 dienas jį džioviname ir planuojame, ką nudžiuginti savo rankų darbo muilu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą