| Knyga „Kaimynystėje gyvena milijonierius" ne vienerius metus buvo pirmoji Amerikos perkamiausių knygų sąraše, nes „atskleidė pasauliui iki šiol dar niekam nežinomą amerikietiškos gerovės paslaptį ir netgi pakeitė daugelio žmonių gyvenimą".Taip bent jau teigiama šio Tomo Stenlio ir Viljamo Danko veikalo anotacijoje. Minėtieji du amerikiečių} profesoriai daugiau kaip 20 metų tyrinėjo, kaip žmonės tampa turtingi. |  |
Buvo rengiami asmeniniai ir grupiniai interviu, kuriuose dalyvavo per 500 milijonierių ir daugiau kaip 11 tūkst. kitų respondentų - žmonių, turinčių dideles pajamas. Kiekvienam iš jų teko atsakyti į 249 klausimus.
Kruopšti gautų duomenų analizė leido knygos autoriams padaryti gana daug įdomių atradimų. Vienas jų - tai, kad dauguma amerikiečių klysta, vertindami savo tėvynainių materialinę padėtį. Būti turtingam ir daug išlaidauti - anaiptol ne vienas ir tas pats. O kai kada šie dalykai visiškai nesuderinami.
Siūlome kelis trumpus šios knygos fragmentus. Jeigu skaitytojas juose ir neras atsakymo, kaip spręsti savo finansines problemas, tai bent jau geranoriškai nusišypsos, sužinojęs, kad iki šiol turtingoji Amerika vis moko savo piliečius „taupyti kiekvieną centą". Ir tapti milijonieriais!
,,Šie žmonės negali būti milijonieriai! Jie visai nepanašūs į juos: ir rengiasi ne taip, ir valgo ne tą. Net jų vardai ne tokie, kokie turėtų būti šitokiais pinigais disponuojančių turtuolių. Kurgi tie asmenys, panašūs i milijonierius?"
Taip pasakė „vidutinis amerikietis", vieno departamento viceprezidentas. Savo komentarą jis išdėstė, perskaitęs šioje knygoje pateiktus interviu, į kurių klausimus atsakė milijonieriai. Panašiu požiūriu vadovaujasi dauguma paprastų JAV piliečių. Jų sąmonėje įsitvirtinusi mintis, kad milijonieriai būtinai privalo dėvėti brangius kostiumus, marškinius, laikrodžius ir kitus didelės gerovės atributus. Tačiau tyrimai parodė, kad iš tiesų yra visai kitaip.
Pavyzdžiui, mūsų jau minėtas vieno valstybės departamento viceprezidentas išleidžia kur kas daugiau savo kostiumams nei tipiškas amerikiečių milijonierius. Ant jo rankos - 5000 dolerių vertės laikrodis. Apklausa liudija, kad dauguma milijonierių niekada neskiria nė dešimtosios dalies tokios sumos laikrodžiui. Kai kurie tarnautojai važinėja ištaigingais naujausių markių automobiliais, o milijonieriai linkę vairuoti kur kas paprastesnes mašinas. Ir tik labai nedaugelis turi ištaigingus „Rolls-Royce". Tiesa, paprasti amerikiečiai dažniausiai perka automobilius išsimokėtinai, o šitaip elgiasi tik labai nedaugelis milijoninėmis sumomis disponuojančių žmonių.
Tad koks gi šiandien yra tipinis amerikiečių milijonierius?
Štrichai milijonieriaus portretui:
* Tai-maždaug 57-erių metų vyras, vedęs, turintis 3 vaikus. Štai ką jis galėtų papasakoti apie save ir savo „pirmosios kartos" socialinį milijonierių sluoksnį:
* Apie 70 proc. milijonierių uždirba daugiau kaip 80 proc. visos šeimos pajamų.
* Kas penktas milijonierius daugiau nebedirba. Du trečdaliai iš tų, kurie dirba, triūsia sau, o ne darbdaviui. Įdomu tai, kad JAV dirbančių sau žmonių yra mažiau kaip 20 proc., o tarp milijonierių jų - net du trečdaliai. Trys iš keturių milijonierių save laiko verslininkais. Iš likusio ketvirtadalio dauguma - asmeniniam labui plušantys profesionalai.
* Verslas, kuriuo verčiasi dauguma milijonierių, gali būti apibūdinamas kaip „buitinis".
* Tarp jų esama fermerių, kelininkų, automobilių nuomos punktų savininkų, prekybininkų ir kitų kasdienius žmonių buitinius poreikius tenkinančių specialybių atstovų.
* Apie pusė milijonierių žmonų nebedirba. Tarp dirbančių„antrųjų pusių" labiausiai paplitusi dėstytojų profesija.
* Vidutinis grynasis milijonieriaus šeimos kapitalas - 3,7 mln. dolerių. Suprantama, daugelio milijonierių jis kur kas didesnis. Beveik 6 proc. JAV turtuolių valdo didesnį kaip 10 mln. dolerių kapitalą.
* Bendrosios apmokestinamosios milijonieriaus pajamos siekia mažiau kaip 7 proc. jo turto. Kitais žodžiais tariant, jie gyvena iš mažiau kaip 7 proc. savo pajamų.
* Beveik visi (97 proc.) milijonieriai gyvena nuosavuose namuose, daugelis jų nekeičia gyvenamosios vietos daugiau kaip 20 metų.
* Dauguma milijonus susikrovusių žmonių niekada nejaučia jokio komplekso dėl to, kad nėra gavę jokio palikimo. Apie 80 proc. jų turtus susikrovė patys.
* Jie gyvena kur kas kukliau, nei leidžia lėšos: dėvi nebrangius kostiumus, važinėja amerikiečių gamybos automobiliais. Tik vienetai kasmet keičia savo mašinas. Tačiau beveik niekas automobilių nesinuomoja ir neperka išsimokėtinai.
* Dauguma milijonierių planuoja šeimos biudžetą ir kruopščiai seka, kaip jis vykdomas. Beje, jų žmonos kur kas taupiau elgiasi su pinigais nei jie patys.
* Šie žmonės - taupūs investuotojai: kasmet apie 20 proc. šeimos pajamų perveda į indėlius. 79 proc. jų turi bent po vieną sąskaitą brokerinėje kompanijoje, tačiau sprendimus dėl pinigų investavimo priima patys. Maždaug 20 proc. iš investavimui skirtų lėšų keliauja į įvairius pajinius fondus, dar daugiau pinigų skiriama pensinėms sąskaitoms papildyti, apie 21 proc. - savam verslui plėsti.
* Vyrai paprastai uždirba daugiau už moteris, netgi būdami tos pačios profesijos. Tai reiškia, kad milijonierių dukrų finansinė padėtis yra mažiau naudinga. Todėl dalis tėvų nesvyruodami atiduotų dalį savo turto dukroms. Sūnūs, jų nuomone, neturi reikalauti subsidijų iš savo gimdytojų - juk jiems sudarytos visos sąlygos susikrauti turtus patiems.
* Kokias idealias savo sūnų ir dukterų profesijas įsivaizduoja jų pinigingi gimdytojai? Dažniausiai jie mąsto taip: turtingų žmonių šalyje daugėja, vadinasi, reikia pagalvoti, kaip išplėsti paslaugas, teikiamas pasiturintiems asmenims. Patys patikimiausi, laiko išbandyti jų patarėjai - buhalteriai ir advokatai, taigi nė vienas piniguočius nieko prieš, kad jų atžalėlės rinktųsi šias sritis. Dar neblogai būtų, jeigu jie taptų mokesčių patarėjais,ir nekilnojamojo turto ekspertais: šios profesijos visada paklausios.
* Milijonieriai turi „Visko dingimo velniop" fondą. Kitais žodžiais tariant, jie yra sukaupę pakankamai turto, kad galėtų nedirbdami gyventi dešimt ir daugiau metų, nekeisdami gyvenimo būdo. Statistika byloja, kad, turint 1,6 mln. dolerių vertės grynąjį kapitalą, galima patogiai gyventi daugiau kaip 12 metų. Iš tiesų turimo kapitalo užtektų ir ilgesniam laikui, jeigu jie bent kiek pataupytų.
* Milijonierių turto lygis viršija jų kaimynų - ne milijonierių - turtą 6,5 karto. Rajonuose, kur jie gyvena, kiekvienam milijonieriui tenka daugiau kaip trys ne milijonieriai.
* Milijonieriai - gana išsilavinę žmonės. Tik vienas iš penkių nėra baigęs aukštųjų mokslų. Daugelis turi mokslinius laipsnius. l8 proc. yra baigę magistrantūrą, 8 proc. darbuojasi teisės, 6 proc. - medicinos srityje, 6 proc. yra filosofijos mokslų daktarai. Įdomu štai kas: tik 17 proc. jų arba jų žmonų yra mokęsi privačiose mokyklose. Tačiau jas lankė arba lanko net 55 proc. milijonierių atžalų.... Beveik visi turtingi žmonės yra įsitikinę, kad išsilavinimas - gyvenimo sėkmės pagrindas.
* Apie du trečdaliai milijonierių dirba nuo 45 iki 55 valandų per savaitę.
* Jie yra gana šykštūs. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sutiko užpildyti ilgą klausimyną už nedidelę sumą. Dar jie buvo nieko prieš sugaišti 2-3 valandas, duodami interviu: mat už pokalbį jiems buvo mokama iki 250 dolerių. Beje, kai jiems buvo pasiūlyta skirti šiuos pinigus labdarai, visi vieningai atsakė, kad jie patys yra geriausias labdaros objektas.
Ką reiškia būti pasiturinčiu žmogumi?
Paprašykite vidutinio amerikiečio atsakyti į šį klausimą. Daugelis jų mano, kad turtas - tai nuosavybės perteklius. Tačiau iš tiesų dauguma amerikiečių, gyvenančių vartotojišką gyvenimo
būdą, visai neturi indėlių banke arba turi jų labai mažai, nėra įsigiję pajamas teikiančių aktyvų, obligacijų, pelningų kompanijų, miškingų žemių, naftos ir dujų akcijų... Ir atvirkščiai: tie, kuriuos mes vadiname pasiturinčiaisiais, jaučia daugiau malonumo, matydami, kaip brangsta jų aktyvai, nei demonstruodami savo išlaidumą.
Šioje knygoje kalbama apie turtus, pagrįstus grynuoju kapitalu. Knygos autoriai pačia žemiausia turto riba laiko vieną milijoną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tik 3,5 mln. (3,5 proc.) JAV šeimų gali būti laikomos pasiturinčiomis. Apie 95 proc. JAV milijonierių turi nuo 1 iki 10 milijonų vertės grynojo kapitalo. Kodėl autoriai tyrimui pasirinko būtent šią grupę? Ogi todėl, kad toks turto lygis gali būti sukaupiamas vienos kartos, vadinasi, gali būti pasiekiamas daugeliui amerikiečių.
Dar vienas asmens turto nustatymo kriterijus yra žmogaus amžius ir jo pajamos. Kitais žodžiais tariant, kuo didesnės žmogaus pajamos, tuo realiau jam sukaupti didelės vertės kapitalą (žinoma, jeigu jis dirba, o nėra pensininkas). Vyresni žmonės, norėdami tapti milijonieriais, turi gauti kur kas didesnes pajamas už tuos, kurie yra jauni, bet uždirba mažiau.
Kruopšti gautų duomenų analizė leido knygos autoriams padaryti gana daug įdomių atradimų. Vienas jų - tai, kad dauguma amerikiečių klysta, vertindami savo tėvynainių materialinę padėtį. Būti turtingam ir daug išlaidauti - anaiptol ne vienas ir tas pats. O kai kada šie dalykai visiškai nesuderinami.
Siūlome kelis trumpus šios knygos fragmentus. Jeigu skaitytojas juose ir neras atsakymo, kaip spręsti savo finansines problemas, tai bent jau geranoriškai nusišypsos, sužinojęs, kad iki šiol turtingoji Amerika vis moko savo piliečius „taupyti kiekvieną centą". Ir tapti milijonieriais!
,,Šie žmonės negali būti milijonieriai! Jie visai nepanašūs į juos: ir rengiasi ne taip, ir valgo ne tą. Net jų vardai ne tokie, kokie turėtų būti šitokiais pinigais disponuojančių turtuolių. Kurgi tie asmenys, panašūs i milijonierius?"
Taip pasakė „vidutinis amerikietis", vieno departamento viceprezidentas. Savo komentarą jis išdėstė, perskaitęs šioje knygoje pateiktus interviu, į kurių klausimus atsakė milijonieriai. Panašiu požiūriu vadovaujasi dauguma paprastų JAV piliečių. Jų sąmonėje įsitvirtinusi mintis, kad milijonieriai būtinai privalo dėvėti brangius kostiumus, marškinius, laikrodžius ir kitus didelės gerovės atributus. Tačiau tyrimai parodė, kad iš tiesų yra visai kitaip.
Pavyzdžiui, mūsų jau minėtas vieno valstybės departamento viceprezidentas išleidžia kur kas daugiau savo kostiumams nei tipiškas amerikiečių milijonierius. Ant jo rankos - 5000 dolerių vertės laikrodis. Apklausa liudija, kad dauguma milijonierių niekada neskiria nė dešimtosios dalies tokios sumos laikrodžiui. Kai kurie tarnautojai važinėja ištaigingais naujausių markių automobiliais, o milijonieriai linkę vairuoti kur kas paprastesnes mašinas. Ir tik labai nedaugelis turi ištaigingus „Rolls-Royce". Tiesa, paprasti amerikiečiai dažniausiai perka automobilius išsimokėtinai, o šitaip elgiasi tik labai nedaugelis milijoninėmis sumomis disponuojančių žmonių.
Tad koks gi šiandien yra tipinis amerikiečių milijonierius?
Štrichai milijonieriaus portretui:
* Tai-maždaug 57-erių metų vyras, vedęs, turintis 3 vaikus. Štai ką jis galėtų papasakoti apie save ir savo „pirmosios kartos" socialinį milijonierių sluoksnį:
* Apie 70 proc. milijonierių uždirba daugiau kaip 80 proc. visos šeimos pajamų.
* Kas penktas milijonierius daugiau nebedirba. Du trečdaliai iš tų, kurie dirba, triūsia sau, o ne darbdaviui. Įdomu tai, kad JAV dirbančių sau žmonių yra mažiau kaip 20 proc., o tarp milijonierių jų - net du trečdaliai. Trys iš keturių milijonierių save laiko verslininkais. Iš likusio ketvirtadalio dauguma - asmeniniam labui plušantys profesionalai.
* Verslas, kuriuo verčiasi dauguma milijonierių, gali būti apibūdinamas kaip „buitinis".
* Tarp jų esama fermerių, kelininkų, automobilių nuomos punktų savininkų, prekybininkų ir kitų kasdienius žmonių buitinius poreikius tenkinančių specialybių atstovų.
* Apie pusė milijonierių žmonų nebedirba. Tarp dirbančių„antrųjų pusių" labiausiai paplitusi dėstytojų profesija.
* Vidutinis grynasis milijonieriaus šeimos kapitalas - 3,7 mln. dolerių. Suprantama, daugelio milijonierių jis kur kas didesnis. Beveik 6 proc. JAV turtuolių valdo didesnį kaip 10 mln. dolerių kapitalą.
* Bendrosios apmokestinamosios milijonieriaus pajamos siekia mažiau kaip 7 proc. jo turto. Kitais žodžiais tariant, jie gyvena iš mažiau kaip 7 proc. savo pajamų.
* Beveik visi (97 proc.) milijonieriai gyvena nuosavuose namuose, daugelis jų nekeičia gyvenamosios vietos daugiau kaip 20 metų.
* Dauguma milijonus susikrovusių žmonių niekada nejaučia jokio komplekso dėl to, kad nėra gavę jokio palikimo. Apie 80 proc. jų turtus susikrovė patys.
* Jie gyvena kur kas kukliau, nei leidžia lėšos: dėvi nebrangius kostiumus, važinėja amerikiečių gamybos automobiliais. Tik vienetai kasmet keičia savo mašinas. Tačiau beveik niekas automobilių nesinuomoja ir neperka išsimokėtinai.
* Dauguma milijonierių planuoja šeimos biudžetą ir kruopščiai seka, kaip jis vykdomas. Beje, jų žmonos kur kas taupiau elgiasi su pinigais nei jie patys.
* Šie žmonės - taupūs investuotojai: kasmet apie 20 proc. šeimos pajamų perveda į indėlius. 79 proc. jų turi bent po vieną sąskaitą brokerinėje kompanijoje, tačiau sprendimus dėl pinigų investavimo priima patys. Maždaug 20 proc. iš investavimui skirtų lėšų keliauja į įvairius pajinius fondus, dar daugiau pinigų skiriama pensinėms sąskaitoms papildyti, apie 21 proc. - savam verslui plėsti.
* Vyrai paprastai uždirba daugiau už moteris, netgi būdami tos pačios profesijos. Tai reiškia, kad milijonierių dukrų finansinė padėtis yra mažiau naudinga. Todėl dalis tėvų nesvyruodami atiduotų dalį savo turto dukroms. Sūnūs, jų nuomone, neturi reikalauti subsidijų iš savo gimdytojų - juk jiems sudarytos visos sąlygos susikrauti turtus patiems.
* Kokias idealias savo sūnų ir dukterų profesijas įsivaizduoja jų pinigingi gimdytojai? Dažniausiai jie mąsto taip: turtingų žmonių šalyje daugėja, vadinasi, reikia pagalvoti, kaip išplėsti paslaugas, teikiamas pasiturintiems asmenims. Patys patikimiausi, laiko išbandyti jų patarėjai - buhalteriai ir advokatai, taigi nė vienas piniguočius nieko prieš, kad jų atžalėlės rinktųsi šias sritis. Dar neblogai būtų, jeigu jie taptų mokesčių patarėjais,ir nekilnojamojo turto ekspertais: šios profesijos visada paklausios.
* Milijonieriai turi „Visko dingimo velniop" fondą. Kitais žodžiais tariant, jie yra sukaupę pakankamai turto, kad galėtų nedirbdami gyventi dešimt ir daugiau metų, nekeisdami gyvenimo būdo. Statistika byloja, kad, turint 1,6 mln. dolerių vertės grynąjį kapitalą, galima patogiai gyventi daugiau kaip 12 metų. Iš tiesų turimo kapitalo užtektų ir ilgesniam laikui, jeigu jie bent kiek pataupytų.
* Milijonierių turto lygis viršija jų kaimynų - ne milijonierių - turtą 6,5 karto. Rajonuose, kur jie gyvena, kiekvienam milijonieriui tenka daugiau kaip trys ne milijonieriai.
* Milijonieriai - gana išsilavinę žmonės. Tik vienas iš penkių nėra baigęs aukštųjų mokslų. Daugelis turi mokslinius laipsnius. l8 proc. yra baigę magistrantūrą, 8 proc. darbuojasi teisės, 6 proc. - medicinos srityje, 6 proc. yra filosofijos mokslų daktarai. Įdomu štai kas: tik 17 proc. jų arba jų žmonų yra mokęsi privačiose mokyklose. Tačiau jas lankė arba lanko net 55 proc. milijonierių atžalų.... Beveik visi turtingi žmonės yra įsitikinę, kad išsilavinimas - gyvenimo sėkmės pagrindas.
* Apie du trečdaliai milijonierių dirba nuo 45 iki 55 valandų per savaitę.
* Jie yra gana šykštūs. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sutiko užpildyti ilgą klausimyną už nedidelę sumą. Dar jie buvo nieko prieš sugaišti 2-3 valandas, duodami interviu: mat už pokalbį jiems buvo mokama iki 250 dolerių. Beje, kai jiems buvo pasiūlyta skirti šiuos pinigus labdarai, visi vieningai atsakė, kad jie patys yra geriausias labdaros objektas.
Ką reiškia būti pasiturinčiu žmogumi?
Paprašykite vidutinio amerikiečio atsakyti į šį klausimą. Daugelis jų mano, kad turtas - tai nuosavybės perteklius. Tačiau iš tiesų dauguma amerikiečių, gyvenančių vartotojišką gyvenimo
būdą, visai neturi indėlių banke arba turi jų labai mažai, nėra įsigiję pajamas teikiančių aktyvų, obligacijų, pelningų kompanijų, miškingų žemių, naftos ir dujų akcijų... Ir atvirkščiai: tie, kuriuos mes vadiname pasiturinčiaisiais, jaučia daugiau malonumo, matydami, kaip brangsta jų aktyvai, nei demonstruodami savo išlaidumą.
Šioje knygoje kalbama apie turtus, pagrįstus grynuoju kapitalu. Knygos autoriai pačia žemiausia turto riba laiko vieną milijoną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tik 3,5 mln. (3,5 proc.) JAV šeimų gali būti laikomos pasiturinčiomis. Apie 95 proc. JAV milijonierių turi nuo 1 iki 10 milijonų vertės grynojo kapitalo. Kodėl autoriai tyrimui pasirinko būtent šią grupę? Ogi todėl, kad toks turto lygis gali būti sukaupiamas vienos kartos, vadinasi, gali būti pasiekiamas daugeliui amerikiečių.
Dar vienas asmens turto nustatymo kriterijus yra žmogaus amžius ir jo pajamos. Kitais žodžiais tariant, kuo didesnės žmogaus pajamos, tuo realiau jam sukaupti didelės vertės kapitalą (žinoma, jeigu jis dirba, o nėra pensininkas). Vyresni žmonės, norėdami tapti milijonieriais, turi gauti kur kas didesnes pajamas už tuos, kurie yra jauni, bet uždirba mažiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą